- rujavimas
- rujãvimas sm. (1) KI264; BBEz23,20, N, rujãvimos ind. žr. rujojimas: Baimė pasirodė tuščia. Nebe adventas, vilkų rujavimas pasibaigęs, vilkės aprimusios J.Balt. | refl.: Daba pats rujãvimos šunų Kv.
Dictionary of the Lithuanian Language.